prasti

prasti
pràsti, prañta, prãto 1. intr. K gusti, junkti (ką daryti): Bet nepratęs prie tokio darbo, greit vietos nustodavo J.Bil. Aš pratęs, kad manęs klausytų, ir pats klausau kitų rš. Nelabai buvau prãtęs į dainas Žal. Tas i y[ra], ka nėr prãtęs mušties Slnt. Šį rytą Einiukas vėl, kaip pratęs, stovi ant savo kėdės prie pusryčių stalo I.Simon. Savo gyvenime nebuvau pratusi dėl ko nors, kam nors arba kur nors skųstis I.Simon. Neprãtus šoks – kad koją neišsinarytų! Jrb. Tu, gegute, nekukuok, nebaidyki žirgelio, bo nepratęs žirgelis per girelę jojamas (d.) Zp. Aš kitai neprãtęs, kai an žemės [p]Jrk25. Jis nepratęs po kalnus važiuoti J. Tiek daug saulės neprãtę buvom turėt KzR. Nepratęs darbų R. Aš nepratęs vargelio vargti, aš nepratęs purvelio bristi JD56. Neprato seniau nei itokių maitkų nešiot, nei čeravykų Rod. Skamba gaudžia lietuviškos kanklys rankose gabaus ir pratusio vyro V.Piet. Pratusiam medžiokliui ir akmeninis ginklas yra didis daiktas J.Jabl.
prãtusiai adv.: Mergina, pirma kitų įėjusi į vidų, pratusiai įskėlė ugnį ir užpūtė žiburį V.Piet.
2. intr. nebelaikyti svetimu, susigyventi, prisitaikyti: Peliutė vis labiau ir labiau prato prie savo naujosios gyvatos J.Jabl. Liliputai vis labiau prie manęs prato J.Balč. 3. tr., intr. pagauti prasmę, suprasti (kalbą): Anys pràst prañta lietuviškai, ale nemoka niūkt Aps. Ana žino, visa prañta, tik neūtarina Pls. Daug yra žodžių, ką mes neprañtam Šč. Visi Kargaudai lietuviškai prañta Rod. Ne ką prantu vokiškai, bet numanau, kad prašo kiaušių ir sviesto Als. Neprasì, ką šneka Vlk. Ji prato kalbą ir žvėrių, ir paukščių TŽIV453. Ana juokias, neprañta, durnelė tokia Stlm. 4. intr. nujausti, numanyti, suvokti, suprasti: Iš pirmų dienų pràst, kad nemeilus bernelis Vlk. Kad aš jau prantù, kad čia kas yr Vrn. Velniai ateina, ale neprasì, kas nežino Mrc. Žinot nepažino, prast nesuprato LTR(Kp). Jei ugnelėj sudeginai, būtų prastie an dūmelių LTR(Mrk). ^ Kas kiaulę turi, tas nedėlią prañta (pajunta) Pls. 5. tr., intr. mokėti, sugebėti, išmanyti: Daryk, kap sau pranti ir pažįsti Rod. Tu didžiūnas, kad per tą Velniapelkę prantì išvažiuoti Šmk. Aš prantù jau Dg. Jis pranta ir an knygų paskaityt Mrk. Nebijok, pranta atsikirsdinėt su tėvu! Vrnv. Nei litaro nèpranta, nejunkytas Pls. Neprantu giros daryti, nežinau alaus pradžios Sab. ^ Daug pranta, bet maža išmano (senuko pasakymas apie jaunuosius) Pls. Prantì kap kiaulė debesį Vrn. 6. intr. būti pastebimam, matomam: Nei tos eketės pràst, nei nieko Nmn. Jis serga, bet ant jo nieko nepràst Lzd. Pėdų nepràst Prl. Nepràst, ar nuganyta Prl. Nei nepràst, kur sumušta Rod. \ prasti; apiprasti; atprasti; daprasti; įprasti; išprasti; nuprasti; paprasti; perprasti; pieprasti; priprasti; suprasti; persuprasti; užprasti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • prasti — pràsti vksm. Nesù prãtęs, pradėjau pràsti priẽ tókio dárbo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prastipti — prastìpti intr. 1. Sut žr. pastipti 1. 2. prk. praalkti: Pakaštavosi pusmarškonės, musintais esi biškį prastìpęs Krtn. stipti; apstipti; atstipti; įstipti; išstipti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praštikti — praštìkti tr. 1. neįspėti: Aš dalysiu [žiedą], ans štiks, ans praštìks – ans išeis [už durų] an tų pliotkų Brs. 2. prarasti, netekti: Praštikau su saldainiais, pridėti gavau kailinius Šts. štikti; antštikti; nuštikti; praštikti; užštikti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prastirti — prastìrti intr. greitai išaugti, ištįsti: Prastỹręs K.Būg; R237, MŽ316, N. stirti; antstirti; apstirti; atstirti; įstirti; išstirti; nustirti; pastirti; perstirti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prastis — prastìs sf. (4) Tr, prãstis (2) Užp, Trgn supratimas: Koks amžius, tokia ir prastis LTR(Dkk). Su tokia prastim tik ligi slenksčio LTR(Dkk). Nebuvo gi man prãsties Ds. Kad neturi prastiẽs, geriau nelįsk Dkk. Tuoj man atėjo prastis, kad čia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prastas — prãstas, à (brus. пpocты, l. prosty) adj. (4) 1. H, R, K neturintis gerų savybių, menkas, blogas: Kitą kartą buvo žmogus neturtingas, turėjo tiktai vieną prastą kumelėlę MPs. Prastà buvo žemė Krm. Šienelis prãstas – praleidžiau laiką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praştie — PRÁŞTIE, praştii, s.f. 1. Veche armă de luptă formată dintr o bucată de piele legată cu două sfori, cu care se aruncau pietre asupra duşmanului; (azi) jucărie făcută dintr una sau două fâşii de elastic la capătul cărora se leagă o bucată de piele …   Dicționar Român

  • sąšlavos — sf. pl. (1) NdŽ, (3a) KBII88 1. H, R44, MŽ567, Sut, N, K, LL230, Rtr sušluojami nereikalingi, prasti daiktai, jų liekanos; šiukšlės: Sąmėžinis yra krūva sąšlavų J. Tas sąšlavas išberk į laidarį Sk. Paieškok žiedo sąšlavose Kair. Nešluok sąšlavas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Michal Šlesingr — Medal record Michal Šlesingr Men s biathlon World Championships Silver 2007 Rasen Antholz 10 km sprint …   Wikipedia

  • prostitute — pros|ti|tute1 [ prastı,tut ] noun count someone who is paid to have sex with people. This word usually refers to a woman. prostitute pros|ti|tute 2 [ prastı,tut ] verb transitive FORMAL to waste a skill or ability on something that is not worth… …   Usage of the words and phrases in modern English

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”